Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas buvo įkurtas lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jį sudarė senosios kilmingosios Lietuvos šeimos, kurias vienijo jų senos tradicijos.

Jotvingiai - baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinės Lietuvos pietuose, dabartinės baltarusijos vakaruose ir dabartinės lenkijos šiaurės rytinėje dalyje. X-XII a. jotvingius dažnai puldinėjo Rusios ir Lenkijos kariaunos, XIII a. - daugiausiai kryžiuočiai. Jotvingiai darė atsakomųjų žygių. 1278-1283m. Kryžiuočių ordinas sunaikino svarbiausius jotvingių ūkinius ir administracinius centrus, gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę. Karų ir plėšimų nusiaubta jotvingių žemė ištuštėjo. XIVa. vyko didelė kilmingųjų šeimų migracija į kaimyninę palankiai nusiteikusią Žemaitiją. Šie migrantai buvo saugomi Lietuvos valdovų ir vietinių kunigaikščių.

1487 metais buvo sisiformavusi grupuotė aplink kunigaikštį Jurgį Kunatjis Komiattovicz, kuris valdė Varnių (Medidinkų) žemes. Šv. Romos imperatorius Maksimilijonas I 1495m. birželio 24d. išleido cartiją, kuria šiam kunigaikščiui suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų, tačiau su sąlyga - jie turėjo duoti priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Priesaikos priėmimo ceremonija numatė, kad naujam riteriui bus įteiktas lietuviškas kryžius su dviem skersiniais pakabintas ant grandinės.

1541 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas I patvirtino šią chartiją kunigaikščio Nicolas Kunatjis Komiattovicz, kunigaikščio Jurgio sūnaus, naudai; vėliau 1590 metais, didysis kunigaikštis Žygimantas III iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos sostas (valdymo centras) maždaug iki 1650 metų buvo Medininkuose. Kai šis miestas buvo apiplėštas, apgriautas, sostas persikėlė į Raseinius, vėliau į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę Kražius.

Antroje XVII amžiaus pusėje brolija buvo pavadinta "Consosaciatio Equestris Iatwingorum Boiarum sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris" (Jotvingių bajorų riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv.Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo).

Iki XIX a. pradžios brolijos vadovai buvo vadinami prepozitais (aeviterni praepositi). Pranciškus - Kseveras Komiatavičius buvo pirmasis, įvardintas Didžiuoju Magistru (le grande maitre). Ordinas veikė visoje Lietuvoje ir Žemaitijoje. Pagrindinės ceremonijos vykdavo Kražiuose pre senosios bažnyčios, jų metu susirinkdavo per 100 katalikų.

1852 m. rusų valdžia ordiną uždraudė, po šios datos jis ir toliau egzistavo, tačiau slaptai. 1918 metais brolija buvo oficialiai reorganizuota ir tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu. Buvo paskirti nuolatiniai jos vadovai. 1936 m. gruodžio 20d., siekiant atgaivinti tradicijas, buvo susigrąžintas vardas "Ordo equestris Iatwingorum Crusis sub tutela S. Victoris mil. Equestris et Martyris Inclyti Patroni et Protectoris" (Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio Šv.Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo).

1937 m. Popiežius Pijus XI atsiuntė Apaštalinį palaiminimą Ordino Didžiajam Magistrui Jurgiui Komiatavičiui. Ordino didysis kancleris buvo Poežerės klebonas prelatas Antanas Kaributas-Skinderis, kuris vedė savo genealoginę liniją iš didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio.

Iki 1930 m. Ordinas rezervuotai žiurėjo į atskirus senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimų palikuonis. Gana retai į ordiną priimdavo kitų tautų kilminguosius.

Ordino broliai buvo keturių rangų: vyriausiųjų komandorų (vyriausiųjų vadų), komandorų (vadų), riterių ir donatorių. Moterys taip pat buvo priimamos tačiau tik į tris žemesnius rangus.

pagrindinis ženklas - lietuviškas kryžius su dviem skersiniais, dengtas baltu emaliu, su averse pavaizduotu jotvingių riteriu ir viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas - jotvingių Vytis vaizduoja šarvuotą raitelį, kurio aukso spalvos skyde raudona penkialapė rožė.

be bendros programos, skirtos visiems riteriams (riteriškų principų propagavimo, svetingumo ir t.t.), principiniai Ordino tikslai - jotvingių tradicijų ir šlovingosios senosios Lietuvos praeities atminimo išsaugojimas. Ordino šūkis: In adver sitate etiam glorios (Kovojantiems - garbė).

1487 - 1940 m. veikusio Jotvingių Kryžiaus riterių ordino programa kilni, verta žymios institucijos, todėl 2003 m. nutarta ordiną atkurti.

prof. dr. Artūras Rukas Daujotis, grafas. publikuota 2003m. "Lietuvos bajoras" Nr.8